Galite paremti

Sveikatos žurnalistų asociacija yra 2 proc. paramos gavėja.

Įm. k. 302687336
Algirdo g. 19-505, Vilnius 03607
LT827300010129641020
AB Swedbank

Partneriai

Raskite mus Facebook'e

Storosios žarnos vėžys: gydymas ir prevencija 

“Pirmosios ir antrosios stadijų storosios žarnos vėžys labai lengvai išgydomas, o trečios stadijos kas antras pacientas gali sulaukti tolimųjų metastazių“, - teigia Lietuvos chemoterapeutų draugijos pirmininkas, KUL Chemoterapijos skyriaus vedėjas dr. Alvydas Česas.

Medicina žengia į priekį

Anot A.Česo, tolimųjų metastazių atsiradimas dar ne taip seniai onkologiniams ligoniams beveik prilygo mirties nuosprendžiui. Šiuo metu medicinos mokslo pažanga situaciją sparčiai keičia į gerąją pusę. Todėl šiandien net 30 proc. ligonių, kuriems diagnozuotas metastazavęs vėžys, gali pasveikti. Likusieji 70 proc. pacientų jau irgi gali tikėtis veiksmingesnės pagalbos: taikant efektyviausią sudėtinį gydymą geriausiose pasaulio klinikose pasiekiamas 20–22 mėn. vidutinė gyvenimo trukmė. Lietuvoje metastazavusiu storosios žarnos vėžiu sergantys žmonės (nustačius metastazes) išgyvena vidutiniškai 16 mėnesių, o kartais net iki 3,5 metų.

Tai, kad storosios žarnos vėžys labai dažnai diagnozuojamas jau išplitęs arba plinta net po sudėtinio radikalaus gydymo, verčia viso pasaulio onkologus ieškoti efektyvesnių būdų ir priemonių metastazavusiam navikui slopinti ir kontroliuoti.

Gydymo būdai

Šiuo metu nustačius metastazavusį kolorektalinį vėžį taikomas sudėtinis gydymas:

*Chirurginis. Kepenyse ir plaučiuose esančių metastazių chirurginis šalinimas; aukšto dažnio radiobangų termoabliacija; etanolizacija; kriodestrukcija. Vidutiniškai 10 proc. pacientų, turinčių metastazių kepenyse, yra operuojami, 5 proc. taikoma aukšto dažnio radiobangų termoabliacija.

*Radioterapija.

*Chemoterapija.

*Biologinė (taikinių) terapija.

Klaipėdos universitetinės ligoninės chirurgas onkologas dr. Evaldas Pagojus teigia, jog storosios žarnos vėžys dažniausiai metastazuoja į kepenis, plaučius ir net smegenis. Tačiau chirurgai šiandien gali pašalinti bet kurio šio organų dalis. Esant itin dideliam navikui jis pirmiausia sumažinamas su spindulinės terapijos pagalba, o tada pašalinamas chirurginiu būdu. Kartą per savaitę chirurgams tenka atlikti, anot E. Pagojaus, „žiaurias“ operacijas, kai pašalinama dalis žarnų, šlapimo pūslė, gimda su priedais: „Jei taip užleidusio vėžį paciento neišoperuosi, jis išgyvens ne daugiau kaip tris savaites, o išoperavus jo gyvenimas pailgėja dar trejus metus“. Jei navikas labai ankstyvas, galima jį pašalinti ir endoskopu.

Biologinė terapija, kaip pažymėjo gyd. Alvydas Česas, šiandien yra moderniausias, perspektyviausiu vadinamas piktybinių navikų gydymo būdas, selektyviai veikiantis subtiliausius vėžinio proceso mechanizmus ląstelių receptorių (molekulių) lygiu. Vienas iš pirmųjų biologinės terapijos preparatų, slopinančių naviko angiogenezę, yra bevacizumabas (Avastin).

Jo veikimas pagrįstas tuo, kad, sutrikdžius kraujagyslių augimą navike, susilpnėja maisto medžiagų ir deguonies tiekimas. Navikas tarsi priverčiamas „badauti, kol pasiduoda“. Šis metodas vadinamas angiogenezės inhibicija, arba antiangiogeneze, o vaistas, kurį naudojant to pasiekiama – angiogenezės inhibitoriumi. Jo terapinį pranašumą standartinio gydymo atžvilgiu įrodė daugelis pastaraisiais metais atliktų klinikinių tyrimų.

A.Česas sako, kad bevacizumabas (Avastin), dabar turimais duomenimis, neabejotinai yra pirmos eilės vaistas gydant kolorektalinį vėžį. Tačiau onkologai nesutaria, koks būtų geriausias paskesnis pasirinkimas. Anot A.Česo, kolorektalinis vėžys savyje slepia daug paslapčių, kurių onkologams vis dar nepavyksta atskleisti, tačiau kai kurie kancerogenezės mechanizma aiškėja. Tai panaudojama ir gydymo tikslais.

Onkologai jau seniau pastebėjo, kad vieniems kolorektaliniu vėžiu sergantiems ligoniams tam tikras gydymas (anti-EGFR antikūnais) labai veiksmingas, o kitiems tas pats gydymas beveik nepadeda. Į klausimą, kodėl taip yra, atsako molekuliniai tyrimai. „Tačiau jie labai brangūs, todėl Lietuvoje tik kai kurie atliekami, kitiems testams mėginiai siunčiami į Vakarų Europos vėžio centrus“, – sako A.Česas.

Gydytojas pabrėžė, kad kiekvienam pacientui gydymas yra individualizuojamas, ne kiekvienam ir reikalingi patys naujausi medikamentai.

Skauduliai

A. Česas atkreipė dėmesį, jog mūsų šalis nuo kitų smarkiai atsilieka dėl vaistų prieinamumo pacientams. Lietuva ir Latvija visuomet naujus vaistus gauna vėliau nei kitos Europos šalys. Tačiau iki 90 proc. pacientų pas specialistus onkologus Lietuvoje patenka gan greitai – per 21 dieną, o kitose šalyse tenka laukti ir beveik du mėnesius.

Gyd. Alvydas Česas sako, kad Lietuvoje 50–60 proc. sergančiųjų storosios žarnos vėžiu po gydymo išgyvena vidutiniškai 5 metus ar ilgiau. Vakarų Europos šalyse 5 metus ar ilgiau gyvena daugiau negu 60 proc. šia liga sergančių žmonių. Anot onkologo, Lietuvoje gydymo rezultatai prastesni pirmiausia todėl, kad pas mus vėluojama kompensuoti naujausius efektyviausius vaistus, todėl šie vaistai vėliau įdiegiami į klinikinę praktiką, pacientai ilgai negauna jiems reikalingo gydymo. Dėl per mažo finansavimo Lietuvoje patenkinama vos 30 proc. naujausių antinavikinių vaistų poreikio.

Nepakankamai kompensuojami ir efektyviausi vaistai gydyti kolorektaliniu vėžiu sergantiems ligoniams ambulatoriškai (tabletinė chemoterapija), todėl, anot gyd. A.Česo, neretai pacientus tenka guldyti į ligoninę porai dienų vien tam, kad būtų sulašinti vaistai į veną. Ilgiau negu Vakarų Europoje vėžiu sergantys žmonės Lietuvoje turi laukti ir chirurginių operacijų.

Spindulinė terapija

KUL Aukštųjų energijų skyriaus vedėja dr. Aistė Plieskienė akcentuoja, jog gydant vėžį didelę sėkmės dalį lemia būtent multidisciplininė komanda. Pacientą spindulinei terapijai ruošia nemaža specialistų komanda: medicinos fizikai, radiologijos technologai, gydytojas onkologas-radioterapeutas.

Gydytojas onkologas radioterapeutas paskiria spindulinį gydymą, kartu su radiologijos technologais rengia paciento imobilizacines priemones, atlieka kompiuterinę tomografiją, apibrėžia švitinimo tūrį, įvertina kritinius organus. Medicinos fizikai kompiuterine planavimo sistema atlieka paciento spindulinės terapijos planavimą, o parengtą planą įvertina kartu su gydytoju onkologu-radioterapeutu. Vėliau pagal šį planą, kontroliuojant gydytojui onkologui-radioterapeutui ir medicinos fizikui, pacientui atliekamos spindulinės terapijos procedūros. Kad procedūros kokybiniai parametrai atitiktų parengtą virtualų planą, medicinos fizikai reguliariai atlieka kokybinius įrenginių parametrų matavimus, kartu su inžinieriais užtikrina kokybišką įrenginių darbą.

Pasiruošimas užtrunka gerokai ilgiau nei pati procedūra. Mat būtinas tikslumas. Į kompiuterius suvedami duomenys apsaugo nuo galimų klaidų.

Spindulinis gydymas skiriamas prieš operaciją, jei navikas vietiškai išplitęs ir spindulinė terapija gali pagerinti operacinio gydymo radikalumą arba siekiant išsaugoti rauko funkciją. Taip pat gali būti skiriamas ir po operacijos – jei nustatoma, kad navikas peraugęs tiesiosios žarnos sienelę ir/arba yra metastazių sritiniuose limfmazgiuose.

Pasaulio praktika rodo, jog vėžio gydymo rezultatai tiesiogiai priklauso nuo turimos modernios diagnostikos ir gydymo aparatūros, nuo naujų technologijų įdiegimo į klinikinę praktiką, nuo šiuolaikinių gydymo metodų taikymo.

Riziką galima sumažinti

KJL gydytojas gastroenterologas Giedrius Šimulionis teigia, jog atorosios žarnos vėžio paplitimas atskiruose regionuose skiriasi iki 20 kartų. Todėl atmetus genetinius veiksnius, galima įtarti, kad tam įtakos turi žmogaus elgesys. Jo mityba ir fizinis aktyvumas. Kadangi tiksliai atlikti klinikinius mitybos vertinimo tyrimus yra sudėtinga, daugiau yra ištyrinėta žmogaus gyvenimo būdo įtaka storosios žarnos vėžio atsiradimui.

„Didžiausią pranašumą turi vaisiai ir daržovės, visų pirma – žalios, pavyzdžiui, kopūstai, brokoliai, kalafiorai, - pataria gydytojas. – Nors ir skaidulų turintis maistas naudingas, bet nustatyta, kad vien skaidulų nepakanka. Riziką susirgti storosios žarnos vėžiu didina raudonos mėsos vartojimas, patariama daugiau valgyti paukštienos, žuvies. Taip pat patartina per parą išgerti bent du litrus skysčių“.

Pasak gastroenterologo, riziką susirgti žarnyno vėžiu mažina ir kalcis bei folio rūgštis, o didina alkoholio vartojimas bei rūkymas. Rekomenduojama nuolat palaikyti fizinį judrumą – apie 150 minučių per savaitę vidutinio intensyvumo fizinės veiklos arba perpus mažiau, bet aktyviai sportuoti. Šitą laiką dera paskirstyti per visą savaitę tolygiai. Net  ir nedidelis antsvorio sumažinimas naudingas sveikatai.

 

Straipsnis parengtas pagal konferencijos „Vakarų Lietuva sako vėžiui – ne!“ medžiagą